Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų (65,5%) vis dar pritaria, kad Lietuva turi teikti pagalbą ir paramą bei perteiktų žinias skurdesnėms šalims. Tačiau lyginant su analogiškomis apklausomis, atliktomis prieš kelerius metus, vystomojo bendradarbiavimo politikos šalininkų šalyje mažėja (2005 m. už parama besivystančioms šalims pasisakė 72 proc. Lietuvos gyventojų), o pasisakančių prieš daugėja (2008 - 12.3%; 2005 - 5.4%). Šių metų apklausos taip pat parodė, kad nevyriausybinės organizacijos pageidauja būti labiau įtrauktos į vystomojo bendradarbiavimo lėšų skirstymą, o jaunimas abejoja Lietuvos gebėjimais teikti paramą.

Kompleksiniu tyrimu siekta išsiaiškinti visuomenės ir atskirų jos grupių nuostatas vystomojo bendradarbiavimo klausimais, būtent, ar Lietuva turi padėti besivystančioms šalims, kam ir kokią pagalbą galime teikti. Buvo vykdoma reprezentatyvi visuomenės apklausa ir atskirų jos grupių (nevyriausybinių organizacijų atstovų ir jaunimo) fokusuotų grupių apklausa. Šis tyrimas tai Europos Komisijos finansuojamo projekto „We are ready" dalis, kurį įgyvendina NIPC.

Lietuviai sutinka padėti Afrikos šalims, bet ne iš savo kišenės

Tyrimas parodė, kad paramos teikimui dažniau pritaria turintys aukštąjį išsilavinimą, jaunesni (iki 39 m.), Vilniaus gyventojai, ypač studentai.

Dažniausiai nurodoma priežastis, kodėl Lietuva turėtų padėti besivystančioms šalims gana pragmatiška - „tuo pačiu padedame sau: bus mažiau pabėgėlių, konfliktų". Paramą teikti lietuviai labiau linkę Afrikos šalims (beveik 60 proc.) ir Afganistanui(30 proc.).

Nors dauguma šalies gyventojų iš esmės pritaria paramai, daugiau nei trečdalis nesutiktų skirti savo lėšų, 45 proc. - skirtų iki 10 litų per metus; iki 100 litų - 17 proc.; o virš 1000 litų - 2 proc.

Dauguma respondentų nurodė, kad geriausiai skirti lėšas besivystančioms šalims yra per tarptautines organizacijas, kurios dirba besivystančiose šalyse. Žymiai rečiau buvo minimi kiti būdai: siųsti į besivystančias šalis savanorius, skirti lėšas Lietuvos organizacijoms, kurios dirba/dirbtų besivystančioje šalyje ar skirti lėšas tų šalių vyriausybėms. Į klausimą, kokią paramą turėtų teikti Lietuva, daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad tai turėtų būti humanitarinė pagalba.

Akivaizdu, kad visuomenė pritaria Lietuvos paramai besivystančioms šalims , tačiau taip pat akivaizdu, kad šis pritarimas nėra stiprus ir grįstas žiniomis. Be to, tyrimų duomenimis, jis mažėja. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, prisiėmė įsipareigojimus besivystančiam pasauliui, tačiau tam, kad šie įsipareigojimai būtų efektyviai vykdomi būtinas visuomenės palaikymas ir dalyvavimas. Todėl turime informuoti visuomenę ir ugdyti jaunąją kartą, skatindami suvokimą, jog skurdas, konfliktai, ligos, nepaiso sienų ir gali tiesioginiai įtakoti kiekvieną mūsų. Taip pat svarbu paaiškinti kaip Lietuva gali prisidėti prie teigiamų pokyčių besivystančiose šalyse.

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo

Lietuvos organizacijos dalyvauja įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką - LR užsienio reikalų ministerija skelbia konkursus pagalbos besivystančioms šalims organizavimui ir teikimui. Tyrimas parodė, kad organizacijos nori ir gali aktyviau dalyvauti skiriant paramą besivystančioms šalims.

Priešingai nei visuomenės nuomonės apklausoje, NVO labiau akcentuoja paramą buvusioms Sovietų sąjungos šalims ir pabrėžia, kad organizuojant tokią paramą svarbiausia yra duoti ne žuvį, o meškerę, t.y. sudaryti besivystančioms šalims sąlygas ir suteikti įrankius pačioms spręsti savo problemas, o ne vien teikti humanitarinę pagalbą.

Paklausti kokią paramą turėtų teikti Lietuva, NVO sutaria, turėtume perduoti tai, ką geriausiai žinom: valstybės, demokratinių institucijų kūrimo patirtį, ekonominių reformų patirtį ir pan.

Jaunimas abejoja Lietuvos gebėjimais teikti paramą

Fokusuotos jaunimo grupės tyrimo dalyviai išreiškė stiprią abejonę ar Lietuva gali kam nors rimčiau padėti. Jų manymu, Lietuva yra maža ir silpna, kad galėtų teikti rimtesnę paramą. Kadangi tyrimo dalyviai nematė didesnių Lietuvos paramos perspektyvų, todėl šalių, kurioms paramą galėtų teikti Lietuva įvardinti negalėjo. Ypač jaunimas nemato perspektyvų ir prasmės teikiant paramą buvusioms Sovietų sąjungos valstybėms.

Visą tyrimo ataskaitą rasite NIPC tinklalapyje http://www.nisc.lt/ "Dokumentų" rubrikoje.


Apie projektą "We are ready":
Tyrimas atliktas pagal projektą „We are ready", kurio tikslas - informuoti visuomenę apie Lietuvos paramą besivystančioms šalims, stiprinti visuomenės suvokimą apie paramos svarbą bei skatinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą. Projekto metu bus siekiama įvairiomis patraukliomis priemonėmis pristatyti vystomojo bendradarbiavimo principus, priežastis ir suteikiamą naudą šalims, kurios dar tik vystosi ir kenčia demokratijos, bado bei kitų nepriteklių laikotarpį.

Apie vystomąjį bendradarbiavimą:
Vystomasis bendradarbiavimas tai neatskiriama visų išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis, kuria siekiama garantuoti taiką, ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje. Pasiekusi nemažą pažangą politikos, ekonomikos ir socialinės raidos srityse bei sukaupusi patirties pereinamuoju laikotarpiu, Lietuva tapo paramą teikiančia šalimi. Esminį impulsą Lietuvai dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo politikoje davė eurointegracijos procesai. Įstojusi į ES Lietuva prisiėmė naujus įsipareigojimus savo žiniomis ir kitais ištekliais padėti besivystančioms šalims bei palaipsniui didinti tokios paramos apimtis.

Daugiau informacijos:
Olia Žuravliova, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras
Tel.: 8 5 261 87 82, 212 60 45; olia@nisc.lt

NVO informacijos ir paramos centro informacija