Nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurių radimasis Lietuvoje sietinas su šalies nepriklausomybės atkūrimu, skaičiuoja gyvavimo 20-metį, tačiau prireikė laiko, kad jų veikla imtų panašėti į didelę patirtį turinčių Vakarų. Pasaulyje pripažįstama laiko patikrinta tiesa, kad stipri pilietinė visuomenė yra demokratijos ir pažangos pagrindas. Apie demokratijos išsivystymą sprendžiama ir pagal tai, kokią įtaką valstybėje turi ir kokiu mastu veikia  visuomeninės, pilietinės organizacijos, bendrai vadinamos NVO.

"Lietuvoje nevyriausybinis sektorius buvo "padrikas" ir veikė savitiksliai. Ir  regionuose, ir nacionaliniu mastu NVO susivienijimai buvo organizuojami tarp šakinių sričių - jaunimo, kultūrinės, socialinės politikos ir kitų. Tuo tarpu Vakaruose, Europos Sąjungos šalyse ar net demokratines tradicijas dar tik kuriančiuose, nuo karinių konfliktų nukentėjusiuose kraštuose, tokiuose, kaip Irakas ar Afganistanas, ten NVO sektorius yra stiprus ir susivienijęs. Dabar tas vienetas yra sukurtas ir Lietuvoje", - sako Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

Lietuvoje veikia Nacionalinė NVO koalicija, kuri telkia stambiausias šalies NVO. Šių metų pradžioje Lietuvos Vyriausybė patvirtino NVO plėtros koncepciją, kuria vadovaujantis, be kita ko, bus sudaryta NVO reikalų koordinavimo komisija.

"Nacionalinė NVO koalicija savo veikla Lietuvoje plėtos Vakarų analogų sukurtus ir gyvenimo išbandytus modelius", - įsitikinęs M.Žaltauskas. NVO plėtros koncepcijos įgyvendinimas, kaip tikimasi, skatins aktyvios pilietinės visuomenės kūrimąsi ir sudarys palankesnes sąlygas piliečiams dalyvauti sprendimų priėmimo procese.

Kaip pastebi M.Žaltauskas, NVO galimybės daryti apčiuopiamą poveikį šalies gyvenimui priklauso tiek nuo jų pačių aktyvumo, tiek ir nuo valstybės sudaromų sąlygų „nevyriausybininkams" dalyvauti sprendimų priėmimo procese. "Visose šalyse, kurios save vadina demokratinėmis ir atviromis visuomenėmis, valstybė sudaro sąlygas įtraukti aktyvias piliečių grupes - NVO atstovus į sprendimų priėmimo procesą. Kalbama ir apie įstatymų leidėjus, Lietuvos atveju - Seimą, ir apie vykdytojus, t.y. vyriausybę, ministerijas, vietos savivaldą. Šie mechanizmai Lietuvoje lyg ir egzistuoja, bet neretai pritrūksta politikų ir politikos vykdytojų valios. Arba teisinių ir finansinių instrumentų, kurie padėtų NVO sektoriui veikti", - konstatuoja M.Žaltauskas.

Statistika rodo, kad seniai demokratijos tradicijas puoselėjančiose šalyse - JAV, Kanadoje, Skandinavijos valstybėse - piliečiai kur kas aktyviau nei Lietuvoje dalyvauja NVO veikloje. Netolimoje kaimynėje Švedijoje tokių yra per 80 proc., Lietuvoje - vos daugiau nei 10 proc.

Toks abejingumas ir liudija, ir sąlygoja pilietiškumo stoką. "Žmonės netiki, kad gali realiai prisidėti prie visuomenei ir jų pačių gyvenimui svarbių sprendimų priėmimo, nesitiki, kad jų nuomonė bus išgirsta, pasigenda mechanizmų savo pozicijos ir idėjų realizavimui", - lietuvių pasyvumo priežastis vardija M.Žaltauskas.

Lietuvoje pradėta įgyvendinti Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcija įvardija pluoštą pirmiausiai spręstinų problemų: NVO sąvokos ir paramos gavėjo statuso; visuomenei naudingos veiklos apibrėžimo ir viešųjų funkcijų delegavimo; NVO finansavimo ir atskaitomybės; NVO steigimosi ir veiklos organizavimo.

"Mūsų, NVO koalicijos  siekis - sukurti palankias prielaidas žmonių dalyvavimui sprendimų priėmimo procesuose ir pilietiškumo plėtrai šalyje", - sako Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius M.Žaltauskas.

Besidominantys pilietine visuomene ir NVO veikla apsilankykite informaciniame tinklalapyje  http://www.3sektorius.lt/, norintys daugiau sužinoti apie Nacionalinę NVO koaliciją kreipkitės į NVO informacijos ir paramos centrą - www.nisc.lt.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą "Lietuvos NVO skėtinės struktūros sukūrimas", kurį finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus, ir bendrai finansuoja Lietuvos Respublika.

NVO informacijos ir paramos centro informacija